Vėliau truputį paklausiau vaikų namų, ar kažkokios panašios organizacijos už vaikus pasirodymo: būgnai taip galingai skambėjo, kad visas Aarhusas skleidės, o šalia jų šoko pagal ritmą mergaitės:
Po jų, valandėlę prarymojau šalia indėniškos muzikos:
Paklausiau gatvės gitaros virtuozo, kuris tarpais labai nenatūraliai parodydavo savo užsivežimą, įsijautimą, nepatinka man tokie aktoriai, nors groja tikrai puikiai, o ir gitara graži:
Buvau priblokšta šokiruojančios idėjos, kaip atkreipti dėmesį į vargstančius, ir kiekvienam žmogui pažiūrėt į savo sąžinę. Stovi prie konteinerio – o ten guli negriukas. Apipiltas įvairiomis skrajutėmis, atvirukais, su varganu šiukšlyno gyvenimu, ir paveiksliukais su macdonalo maistu, brangiais rūbais. Guli žmogelis, ir duoda atviruką…ant jo kitos pusės kažkas daniškai užrašyta.. pasiėmiau porą, išsiversiu, ir jums kada išversiu.. duoda vieną, kitą… su kontrastingais gyvenimo posūkiais… šalimais stovi ant pakylos „turtuolis“, fotopratu rankoj, visą tai stebi iš šalies, ir kaip atrakciją, cirką, fotografuoja žemiausio rango žmones. Truputis nuotraukų, kol neišsikrovė fotoaparatas, kad įsivaizduotumėte:
Vėliau, nuėjau į vieną alaus barą, kuriame koncertavo vietinė roko grupė, tai ten vėlei populiarus buvo Elvis, AC/DC (balsas nerealiai panašus į AC/DC vokalisto), ir kitos senesnių laikų grupės. Deja, nuo šios vietos nuotraukų nebebus, nes išsikrovė fotoaparatas. Čia tai jėga buvo. Tik tiek, kad labai dėmesį atkreipiau. Nu mat danai papratę tik sėdėt ir klausyt, o va aš truputį ir palingavau ir pašokinėjau :] tikrai kietai buvo.
Galvoju, viskas, užteks, važiuoju namo, bet ne, kur jau. Nuėjau į jazz and folk festival ar kažkaip
Panašiai. Nerealiai vyrukai sugrojo, padainavo. Atsisėdau prie fontano kampo,nes nebuvo vietos palapinėje ant suoliukų, fontane auksinės žuvelės plaukioja, priešais keturi nuostabūs muzikantai groja, improvizuoja. Ir toks šiltas sceninis bendravimas,susikalbėjimas akimis, kad gera ir žiūrėt. Pertrauka.
Prie tualetų susišypsom su muzikantais. Pertraukai einant į galą, prieš lipant į sceną vienas iš gitaristų(grojo klasikine gitara, kitas akustine, trečias kontrabosu, ketvirtas smuiku) priėjo prie manęs ir kažką daniškai apsikabinęs šneka.. aš: „sorry, I dont speak in…“ Jis: oh, sorry.. pasakė, kad labai matosi, kad man patinka jų atliekama muzika, ir jam gera stebėt, kaip aš ja maloninuosi. Aš dar kažką jam pasakiau, padėkojau. Koncerto gale atvyko ir Marta su Tadu. Po koncerto priėjau prie to paties gitaristo dar pašnekėt. Paprašiau, kad parodytų gitarą, mediatorių. Sako: „išbandžiau daug instrumentų, bet prie gitaros vis grįždavau. Ši gitara mane lydėjo visą gyvenimą“. O ir tikrai, aprašinėta, apibraižyta, senutė, mažutė klasikinė gitarėlė. Klausiu kiek metų groja.. sako, pradėjau grot nuo dvylikos, ir groju iki dabar.. :] oho.. o jam kone virš keturiasdešimties. Pagarba.
Pasibaigus koncertui aš, Tadas ir Marta dar nuvykom rock‘n rollo paklausyt, bet jų koncertas ėjo į pabaigą, tat nuėjom į kitą vietą. Ten, publika ryškiai skyrėsi nuo mano visų lankytų tos dienos koncertų, pagaliau – jaunimas. Palaukiam. Prasideda koncertas. Muzika – populiarusis punk rockas. Groja jauni, kokių dvidešimt penkių metų vyrukai. Na, nežiūrint kaip jie išsidirbinėja ant scenos muzikos klausyti visai galima. Bet..turbūt pirmą kartą man nepatiko gyvai atliekamas rokas. O braškelės, patikėkit, kapoti judesiai, šokinėjimai nuo scenos, raginimai žiūrovų, kurių buvo pakankamai nedaug, ploti, voliojimaisi po sceną, ir t.t, gitaristų impresijos, bla bla – žodžiu, ale didžiulės žvaigždės. Įgarsinimas – patikėk, brol, bet jie tau neprilygsta. Back vokalų visai nesigirdėjo, instrumentų garsumas nesuderintas..ai, neišbuvom čia nė pusvalandžio turbūt. Nuėjom į tą vietą, kur neseniai rock‘n rolas pasibaigęs buvo.Grojo kažką panašaus į saulės kliošą. Kadangi Martai nelabai patiko, tat nuėjom paieškot kas dar kur groja.
Na ir priėjom. Rock‘n roll‘as. Superinis. Žiūrim vyrukas sėdi prie klavišinių, dainuoja nerealiai groja..aa.. spėkit kas? Ogi Stan Urban. Nugi nerealus, nerealus… čia jo internetinis psl:
http://www.stanurban.dk/ taip pagroja, padainuoja.. ir taip iš širdies, nesuvaidintai.. prisišokom čia. Elvį irgi dainavo.
Vėliau po jo turėjo groti jauni pizza party band su Davin Lee. Keletą dainų su Urbanu pagrojo. Kai urbanas baigė, išėjo dauguma klausytojų, išėjom ir mes. Pažiūrėjom lazerių šou, grįžtam. Visai neblogai koncertuoja, bet kadangi ir matomumo nebuvo, ir šiaip jau užtektinai prisibuvę, ypač po Urbano, vykom namo. :]
Žodžiu, diena buvo NUOSTABI. Urbanas ir swingband, ar kažkaip panašiai, iš Jazz festival buvo nerealiausi.
Tat ir aš džiaugiuos, kad jums visko prirašiau. Galėsit skaityti, na ir man laiškus rašyti. Va, kaip rimuojas.
O šiandien nubraižysiu grafiką rytojui, Tadas keps kepsnius (pagaliau išzyziau), ir tiek. :]
VISO GERO
Sėkmės moksle, darbuose.
Būkite LAIMINGI
